--- title: "Lietuvos skolų išieškojimo rinka 2026: statistika ir tendencijos" description: "NPL rodikliai, vykdomųjų bylų skaičius, automatizacijos lygis. Lietuvos skolų išieškojimo rinkos statistika 2026." url: "https://ainora.lt/lt/blogas/lietuvos-skolu-isieskojimo-rinka-2026" --- [Grįžti į blogą](/lt/blogas) # Lietuvos skolų išieškojimo rinka 2026: statistika ir tendencijos Lietuvos skolų išieškojimo rinka yra ~1 mlrd. EUR vykdomųjų bylų vertės sistema, kurią aptarnauja antstoliai, skolų išieškojimo agentūros, advokatai ir vis daugiau - automatizuotos DI platformos. 2026 metais ši rinka įžengia į skaitmeninės transformacijos fazę, kurią vairuoja darbo užmokesčio infliacija, kadrų kaitos krizė ir ES DI akto rėmas. ## Trumpai - Lietuvos antstolių sistema per metus vykdo virš 450 000 vykdomųjų bylų bendros sumos virš 1 mlrd. EUR. - Lietuvos bankų NPL rodiklis 2024 m. III ketvirtį - apie 0,5-0,8% pagal Lietuvos banko statistiką, vienas iš žemiausių ES. - Aktyvios skolų išieškojimo agentūros Lietuvoje - apie 50-70 įmonių; rinką dominuoja 5-7 stambūs žaidėjai (Sergel, Lindorff/Intrum, Creditreform, Julianus, EOS). - DI automatizacijos lygis dar žemas - vertinama, kad mažiau nei 15% Lietuvos kreditorių 2025 m. naudojo balso DI savo priminimų sraute. - Iki 2028 m. tikimasi, kad DI penetracija pasieks 40-50%, sekdamas Vokietijos ir Olandijos pavyzdžiu. ## Koks yra Lietuvos skolų išieškojimo rinkos dydis 2026? Bendra rinka skirstoma į tris segmentus: antstolių sektorius (~1 mlrd. EUR vykdomųjų bylų), skolų išieškojimo agentūrų aktyvūs portfeliai (~300-500 mln. EUR) ir vidinis kreditorių pre-legal darbas (~400-600 mln. EUR). Iš viso 1,2-1,5 mlrd. EUR per metus. Lietuvoje yra apie 130 antstolių, dirbančių pagal teisingumo ministro patvirtintą kvotą. ## Kokie yra NPL rodikliai Lietuvos bankų sektoriuje? Pagal EBA Risk Dashboard duomenis, Lietuvos bankų NPL rodiklis 2024 m. III ketv. siekė apie 0,5-0,8%, vienas iš žemiausių ES. Estija ~0,7-1,0%, Latvija ~1,5-2,0%, Vokietija ~1,2-1,4%, Italija ~2,5-3,0%, Graikija ~5,5-6,5%, ES vidurkis ~2,3%. Žemi banko NPL nereiškia, kad rinka maža - jie reiškia, kad bankai gerai valdo riziką. Realios skolos kyla iš ne-banko sektoriaus: komunalinių, telco, BNPL, lizingo, mažų paskolų bendrovių. ## Kiek vykdomųjų bylų per metus vykdo Lietuvos antstoliai? 2024 m. antstoliai pradėjo arba tęsė virš 450 000 vykdomųjų bylų, bendros sumos virš 1 mlrd. EUR. Bylų pasiskirstymas: bankai ir kreditoriai ~35-40%, komunalinės ~15-20%, telco ~10-12%, alimentai ~5-8%, kitos ~25-30%. Vidutinė vykdomosios bylos suma apie 2 200 EUR. ~70% bylų mažesnės nei 500 EUR; ~5% bylų sudaro virš 50% sumos. ## Kokia yra Lietuvos skolų išieškojimo rinkos struktūra? Rinka padalinta į penkis vaidmenis: pradinis kreditorius (bankai, telco, komunalinės), skolų išieškojimo agentūra (Sergel, Intrum, EOS, Creditreform - no-cure-no-pay 15-30%), skolų pirkėjas/NPL fondas (B2Kapital, Lindorff Capital, Hoist - pirkimas su nuolaida 5-30 ct/EUR), advokatas, antstolis (~130 antstolių). Viena skola gali praeiti per 3-4 rankas. DI gali sumažinti šį skaičių - jei kreditorius automatizuoja pirmuosius 60 dienų, daug atvejų niekada nepasiekia agentūros ar antstolio. ## Koks šiandien yra DI automatizacijos lygis išieškojimo procese? 2025 m. mažiau nei 15% Lietuvos kreditorių naudojo balso DI, ir tik 5-7% turėjo pilnai integruotą sprendimą. Vokietija lyderiauja su ~35-45% balso DI penetracija ir ~25% pilnai integruotų sprendimų. Iki 2028 m. tikimasi, kad Lietuva sėkmingai pavys, nes naujesni sprendimai diegiami greičiau nei seni pakeičiami („leapfrogging" efektas). ## Kurie sektoriai turi daugiausia neapmokėtų skolų? Komunalinės, telco, BNPL ir mažos paskolos - keturi sektoriai su didžiausiu DI potencialu. Bendros savybės: didelė atvejų apimtis, mažos vidutinės sumos (80-1 200 EUR), skolininkai dažniausiai mokūs ir tik užsimiršę. ## Kaip Lietuvos rinka atrodo ES kontekste? Europos agentūros per metus susigrąžina apie 90 mlrd. EUR neapmokėtų sąskaitų, aptarnauja virš 770 mln. atvejų ir dirba virš 200 000 žmonių (FENCA 2023). Lietuvos dalis - apie 0,3-0,5% Europos bendros sumos, atitinkanti šalies BVP dalį. Vidutinis DSO Lietuvoje B2B sektoriuje 50-60 dienų; geresnis nei ES vidurkis (60-75 dienos), bet blogesnis nei Skandinavija (35-45 dienos). ## Kokios pagrindinės tendencijos 2026-2028 metams? Penkios tendencijos: DI penetracijos šuolis nuo ~15% iki ~45%; ES DI akto įsigaliojimas (2025 m. rugpjūtis); NPL portfelių konsolidacija (Hoist, B2Kapital, Lindorff Capital); daugiakalbystė tampa standartu; Open Banking integracija per PSD2. ## Šaltiniai - Lietuvos antstolių rūmai - https://www.antstoliurumai.lt/lt - Lietuvos bankas (statistika) - https://www.lb.lt/lt/statistika - EBA Risk Dashboard - https://www.eba.europa.eu/risk-and-data-analysis/risk-analysis/risk-dashboard - FENCA Europos kolekcionavimo industrijos ataskaita 2023 - https://www.fenca.eu/news-detail/news-european-collection-industry-report-2023-edition - Lietuvos statistikos departamentas - https://osp.stat.gov.lt/ ## Susiję straipsniai - [DI skolų išieškojimas: priminimų komandos pakeitimas](/lt/blogas/ai-skolu-isieskojimas-priminimu-pakeitimas) - [Teisinis skolų išieškojimas vs DI balso agentas (2026)](/lt/blogas/teisinis-skolu-isieskojimas-vs-ai-2026) - [Kiek kainuoja skolų išieškojimas Lietuvoje (2026)](/lt/blogas/kiek-kainuoja-skolu-isieskojimas-lietuvoje)