AI kuris kalba lietuviškai — kaip tai sukūrėme

Kai pirmą kartą išgirdau, kaip mūsų AI teisingai sulinksnavo lietuvišką pavardę šauksmininke — kreipėsi į skambinantįjį „Sveiki, Jonai" vietoj gramatiškai neteisingos „Sveiki, Jonas" — supratau, kad esame teisingame kelyje. Tas vienas balsių pakeitimas žodžio gale, kurį beveik visos globalios AI platformos suklysta kiekvieną kartą, atspindėjo mėnesių darbą. Ir tai buvo tik pradžia.

Tai pasakojimas apie tai, kodėl sukūrėme AINORA, kaip sprendėme milžinišką iššūkį — priversti AI kalbėti lietuviškai natūraliai — ir ko išmokome šiame kelyje. Tai istorija apie kalbą, technologijas ir tvirtą įsitikinimą, kad trys milijonai lietuviškai kalbančių žmonių nusipelno AI, kuris juos iš tiesų supranta.

Kodėl lietuvių kalba tokia sunki AI?

Jei skaitote tekstus angliškai, esate pripratę prie kalbos, kurioje žodžiai beveik nesikeičia. „John" visada yra „John" — nesvarbu, ar kalbate su juo, apie jį, ar jam ką nors duodate. Lietuvių kalba taip neveikia. Net iš tolo.

Lietuvių kalba yra viena archajiškiausių gyvų indoeuropiečių kalbų. Kalbininkai ją studijuoja norėdami suprasti, kaip skambėjo senovinės kalbos prieš tūkstančius metų. AI inžinieriams šis senovinis paveldas reiškia labai konkrečių iššūkių rinkinį:

Septyni linksniai

Kiekvienas lietuviškas daiktavardis, būdvardis ir įvardis keičia formą priklausomai nuo funkcijos sakinyje. Vien vardas „Jonas" turi septynias formas: Jonas (vardininkas), Jono (kilmininkas), Jonui (naudininkas), Joną (galininkas), Jonu (įnagininkas), Jonuje (vietininkas), Jonai (šauksmininkas). Kiekviena forma signalizuoja skirtingą gramatinę funkciją. Suklydęs su linksniu, AI skamba kaip užsienietis, išmokęs lietuvių kalbą iš vadovėlio — arba dar blogiau, kaip mašina.

Balso AI, kuris turi pasveikinti skambinančiuosius vardu, tai yra kritiška. Kai skambina klientas vardu Jonas, AI privalo sakyti „Sveiki, Jonai" (šauksmininkas), ne „Sveiki, Jonas" (vardininkas). Kai kalbama apie Joną su kolega, reikia sakyti „Jono vizitas" (kilmininkas). Tai ne pasirinkimas — tai bazinė gramatika, kurią kiekvienas lietuvis įsisavina iki penkerių metų.

Sudėtingos linksniuotės

Neužtenka žinoti, kad vardai kinta. Reikia žinoti, kaip jie kinta, o lietuvių kalboje yra kelios linksniuočių grupės. „Jonas" šauksmininke tampa „Jonai", bet „Petras" — „Petrai". „Kazys" — „Kazy". „Giedrius" — „Giedriau". Moteriški vardai laikosi visiškai kitokių taisyklių: „Ona" lieka „Ona", „Rasa" — „Rasa", bet „Jurgita" — „Jurgita". O pavardės: „Butkus" šauksmininke tampa „Butkau", „Petrauskienė" — „Petrauskiene".

Dabar padauginkite tai iš kiekvieno daiktavardžio kalboje — ne tik vardų, bet ir vietovių, paslaugų, laiko posakių ir viso kito, kas pasirodo verslo telefono pokalbyje. Kombinacinis sudėtingumas yra milžiniškas.

Formalus ir neformalus registras

Lietuvių kalboje yra griežtas skirtumas tarp formalaus („jūs") ir neformalaus („tu") kreipimosi. Verslo AI privalo visada naudoti formalų registrą su klientais — bet šis formalus registras paveikia veiksmažodžių asmenuotes, įvardžius ir net kai kurias daiktavardžių formas visuose sakiniuose. Vienas paslydimas į neformalų registrą gali skambėti šiurkščiai arba neprofesionaliai.

Tarimas ir intonacija

Lietuvių kalba turi toninį kirtį — tas pats skiemuo gali būti tariamas kylančia arba krentančia intonacija, keičiančia reikšmę. Miestų pavadinimai — „Vilnius", „Kaunas", „Šiauliai" — turi specifines kirčiavimo taisykles. Lietuviškos pavardės kirčiuojamos skirtinguose skiemenyse priklausomai nuo linksniuotės klasės. Neteisingai ištartas kliento vardas iš karto pakerta pasitikėjimą.

Mažas globalus duomenų rinkinys

Štai fundamentali problema: šiuolaikiniai neuroniniai kalbos modeliai mokosi iš duomenų. Anglų kalba turi milijardus valandų mokymo duomenų. Lietuvių kalba — tik mažą dalį to. Su maždaug trimis milijonais gimtakalbių ir ribotu skaitmeniniu turiniu, palyginti su pagrindinėmis pasaulio kalbomis, lietuvių kalba AI tyrinėtojams yra „mažo resurso kalba". Globalios platformos pirmiausia treniruojamos anglų kalba ir dešimčia didžiausių pasaulio kalbų. Lietuvių kalba — antras planas, jei apskritai palaikoma.

Problema, kurią nusprendėme spręsti

2025-aisiais, kai pradėjau tyrinėti balso AI galimybes Lietuvos verslui, išbandžiau visas pagrindines platformas, kurias galėjau rasti. Rezultatai, diplomatiškai tariant, nebuvo paruošti produkcijai.

Paskambinau į vienos žinomos globalios balso AI platformos demonstracinę liniją ir pabandžiau bendrauti lietuviškai. Ji suprato gal 60% to, ką pasakiau. Kai bandė kalbėti lietuviškai atgal, tai skambėjo kaip žmogus, skaitantis lietuvišką tekstą su anglišku akcentu — kirčiai ne tose vietose, balsiai suplokštinti, linksniai sujaukti. Mane vadino „Justas", kai turėjo sakyti „Justai". „Vilnių" ištarė kaip kažką panašaus į „Vil-ni-us" vietoj teisingo „Vil-nius" su minkštu „l".

Viešbučiui, bandančiam padaryti įspūdį svečiams, ar odontologijos klinikai, kuriai svarbu pasitikėjimas — tai buvo blogiau nei nieko. Balsas, kuris skamba svetimšališkai ir daro gramatines klaidas, nekuria pasitikėjimo. Jis aktyviai kenkia prekės ženklui.

Supratau, kad niekas šios problemos už mus neišspręs. Globalios AI kompanijos optimizuoja anglų, mandarinų ir ispanų kalboms — kalboms su šimtais milijonų kalbėtojų ir milžiniškomis komercinėmis rinkomis. Lietuvių kalba, su savo trimis milijonais kalbėtojų, niekada nebus prioritetas. Jei Lietuvos verslai nori turėti balso AI, kuris iš tiesų veikia, tai turi sukurti kažkas, kas supranta ir kalbą, ir technologiją.

Tuo „kažkuo" tapome mes.

Kas nutinka, kai globalus AI „prideda lietuvių kalbą"

Prieš pasakodamas, kaip išsprendėme problemą, parodysiu, kas nutinka, kai globali AI platforma tiesiog „prideda lietuvių kalbą" kaip vieną iš palaikomų kalbų. Tai realūs pavyzdžiai — tokios klaidos, kurias aptikome testavimo metu:

Kiekviena iš šių klaidų yra pastebima gimtakalbiui lietuviui. Ir jos kaupiasi. Po dviejų ar trijų neteisingų linksnių iš eilės skambinantysis nustoja pasitikėti AI. Prašo sujungti su žmogumi. Visa sistemos esmė — efektyviai ir profesionaliai aptarnauti skambučius — sugriūva.

Kaip kūrėme lietuviškai kalbantį AI

Tikrai lietuviškai kalbančio AI kūrimas nebuvo vienas proveržis. Tai buvo procesas — metodiškas, iteracinis ir dažnai varginantis. Štai kaip prie to priėjome:

Vardų problema — didžiausias mūsų iššūkis

Lietuviški vardai buvo mūsų didžiausias techninis iššūkis. Pagalvokite, ką AI turi padaryti, kai kažkas paskambina:

1. Atpažinti skambintoją (pagal telefono numerį arba paklausus vardo)
2. Nustatyti teisingą vardo šauksmininko formą
3. Naudoti teisingą kilmininko formą aptariant įrašus („Jono vizitas", ne „Jonas vizitas")
4. Teisingai tvarkyti pavardes skirtinguose kontekstuose
5. Viską ištarti su teisingu kirčio modeliu

Kiekvienas žingsnis reikalauja skirtingų kalbinių žinių. O kraštutiniai atvejai yra begaliniai: „Tomas" šauksmininke — „Tomai"? O „Lukas" — „Lukai"? O „Dovydas" — „Dovydai"? Visi jie laikosi šiek tiek skirtingų modelių, nors atrodo panašiai.

Tada yra užsienietiški vardai, adaptuoti lietuvių kalboje: „Robertas" (šauksmininkas „Robertai"), „Edvardas" (šauksmininkas „Edvardai"), „Kristina" (šauksmininkas „Kristina"). O vardai iš visiškai kitų kultūrų — ką daryti, kai skambina „Ahmed" ar „Wei" į lietuvišką verslą? AI turi ir tokius atvejus elegantiškai suvaldyti, atpažindamas, kad ne visi vardai paklūsta lietuviškai linksniuotei.

Sukūrėme vardų apdorojimo sistemą, kuri tvarko tūkstančius lietuviškų vardų su teisingomis formomis, atpažįsta užsienietiškus vardus ir juos tinkamai apdoroja, bei grakščiai susitvarko su niekada nematytais vardais. Tai užtruko mėnesius. Tai buvo verta.

Ne tik vardai — visas pokalbis turi būti teisingas

Vardai buvo labiausiai matomas iššūkis, bet teisinga lietuvių kalba apima kur kas daugiau. Paimkime paprastą vizito patvirtinimą:

„Jūsų vizitas pas gydytoją Petrauskienę yra trečiadienį, vasario dvidešimt aštuntą dieną, keturiolika valandą trisdešimt minučių."

Tame viename sakinyje AI turi: naudoti galininką gydytojos pavardei po „pas" (Petrauskienę, ne Petrauskienė), naudoti galininką savaitės dienai (trečiadienį, ne trečiadienis), teisingai sulinksnuoti kelintinius skaitvardžius datai (dvidešimt aštuntą, ne dvidešimt aštuoni), ir naudoti galininką laikui (keturiolika valandą, ne keturiolika valanda). Keturi skirtingi linksnių sprendimai viename sakinyje, ir visi turi būti teisingi — kitaip viskas skamba klaidingai.

Rezultatai: globalus AI vs. AINORA

Po mėnesių kūrimo, testavimo ir iteracijų skirtumas tarp bendro lietuvių kalbos palaikymo ir to, ką sukūrėme, yra dramatiškas:

Bet skaičiai nepapasakoja visos istorijos. Tikras testas yra šis: kai lietuvis paskambina į verslą, naudojantį AINORA, jis iš karto nesupranta, kad kalba su AI. Ne todėl, kad bandome apgauti — AI prisistato kiekvieno skambučio pradžioje, kaip to reikalauja ES AI Aktas — o todėl, kad lietuvių kalba skamba natūraliai. Teisingi linksniai. Teisinga intonacija. Natūralios frazės. Tokia lietuvių kalba, kokios tikėtumėtės iš kompetentingos, profesionalios administratorės.

Tai standartas, kurį sau iškėlėme, ir tai, ką pateikiame.

Kur esame dabar

Šiandien AINORA aptarnauja skambučius odontologijos klinikoms, viešbučiams, grožio salonams, veterinarijos klinikoms, autoservisams ir kitoms paslaugų įmonėms visoje Lietuvoje. Kiekvienas iš šių skambučių vyksta natūralia lietuvių kalba — su teisinga gramatika, tinkamu vardų tvarkymu ir profesionalia intonacija.

Bet mes nesustojame. Kalba yra gyvas dalykas, ir lietuvių kalba evoliucionuoja. Atsiranda naujų vardų, nauja verslo terminologija, regioniniai posakiai keičiasi. Mūsų vertinimo sistema pastebi regresijas, kalbininkai konsultantai peržiūri kraštutinius atvejus, ir sistema tobulėja su kiekvienu aptarnaujamu skambučiu.

Mes taip pat plečiame tai, ką mūsų lietuviškas AI gali padaryti. Be skambučių atsakymo ir vizitų registravimo, kuriame galimybes išeinančių skambučių automatizavimui, klientų atminčiai ir personalizavimui bei giliai CRM integracijai — visa tai natūralia lietuvių kalba.

Didesnis vaizdas yra toks: Lietuvos verslai neturėtų tenkintis AI, kuris skamba svetimšališkai arba daro gramatines klaidas. Trys milijonai žmonių kalba šia gražia, senovine kalba, ir jie nusipelno technologijos, kuri ją gerbia. Tai mes kuriame, ir tai tik pradžia.

Ką tai reiškia Lietuvos verslui

Jei dvejojote dėl balso AI savo Lietuvos verslui, nes išbandėte globalią platformą ir lietuvių kalba nebuvo pakankamai gera — suprantame. Mes patys jautėme tą patį nusivylimą. Būtent šis nusivylimas ir yra priežastis, kodėl AINORA egzistuoja.

Jūsų klientai skambina tikėdamiesi būti pasveikinti taisyklinga lietuvių kalba. Jūsų prekės ženklas priklauso nuo profesionalios komunikacijos. Negalite sau leisti AI, kuris vadina Jūsų klientą „Jonas", kai turėtų sakyti „Jonai", kuris neteisingai ištaria Jūsų miesto pavadinimą ar klumpa per linksnių kaitymus kaip pirmo kurso kalbų studentas. Perskaitykite, kaip veikia mūsų technologija, kad suprastumėte inžineriją, slypinčią už natūralaus lietuviško balso AI.

AINORA sukūrėme būtent tam, kad jums nereikėtų dėl to nerimauti. Lietuvių kalba tiesiog veikia — nes mes pasirūpinome, kad taip būtų.

Dažniausiai užduodami klausimai