AInora

AI mokymai · Vidinės taisyklės

Dirbtinio intelekto naudojimo politika įmonėje

Vienas ar du puslapiai, kuriuos darbuotojas iš tikrųjų perskaito: kurie įrankiai patvirtinti, kokius duomenis į juos galima kelti, kada rezultatą privaloma patikrinti ir kas už tai atsako. Šiame puslapyje surašyta, kas tokiame dokumente turi būti ir ką padaryti, kad jis nepasentų per pusmetį.

Publikuota ·Atnaujinta

Apibrėžimas

Kas yra dirbtinio intelekto naudojimo politika?

Dirbtinio intelekto (DI) naudojimo politika yra vidinis įmonės dokumentas, nusakantis, kurie DI įrankiai yra patvirtinti, kokius duomenis į juos leidžiama kelti, kada rezultatą privaloma patikrinti prieš juo remiantis ir kas įmonėje už šias taisykles atsako. Tas pats dokumentas rinkoje vadinamas ir dirbtinio intelekto naudojimo taisyklėmis, ir gairėmis. Turinys nuo pavadinimo nesikeičia: tai vienintelė vieta, kurioje darbuotojas per pusę minutės randa atsakymą į klausimą „ar aš galiu tai įkelti“.

Nuo bendros informacijos saugumo tvarkos politika skiriasi konkretumu. Saugumo tvarka kalba apie principus, o DI politika kalba apie veiksmus prie kompiuterio: kurią paskyrą naudoti, ką pašalinti iš teksto prieš jį keliant, ką daryti su rezultatu, kuris atrodo teisingas. Todėl ji rašoma paprasta kalba ir laikoma trumpa. Ilgas dokumentas formaliai apsaugo įmonę, bet nekeičia elgesio, o būtent elgesys ir yra rizika. Tinkamas ilgis yra vienas ar du puslapiai. Ši politika yra AI mokymų įmonėms programos dalis, nes taisyklės, parašytos be komandos, praktikoje neveikia.

Kontekstas

Šešėlinis DI: naudojimas be taisyklių jau vyksta

Klausimas įmonėje beveik niekada nėra „ar pradėti naudoti DI“. Klausimas yra, ar tai vyksta pagal sutartas taisykles, ar be jų.

20%
tirtų organizacijų patyrė duomenų saugumo pažeidimą, susijusį su šešėliniu DI, tai yra su nepatvirtintais įrankiais
Šaltinis: IBM ir Ponemon institutas, 2025
+670 tūkst. USD
tiek šešėlinis DI vidutiniškai pridėjo prie pasaulinės pažeidimo kainos
Šaltinis: IBM ir Ponemon institutas, 2025
97%
organizacijų, patyrusių su DI susijusį saugumo incidentą, neturėjo tinkamos DI prieigos kontrolės
Šaltinis: IBM, Cost of a Data Breach 2025
63%
tirtų organizacijų apskritai neturėjo DI valdymo politikos
Šaltinis: IBM, Cost of a Data Breach 2025

Lietuvoje kryptis panaši: LRT paskelbtoje 2025 m. realių užklausų analizėje, kurią atliko Tele2, jautrių įmonės duomenų buvo daugiau nei kas penktame į DI įkeltame faile (šaltinis).

Turinys

Ką DI naudojimo politika turi apimti

Aštuoni skyriai. Kartu jie telpa į du puslapius, jei kiekvienas rašomas sakiniais, o ne pastraipomis.

Apimtis ir kam taikoma

Kam dokumentas galioja: darbuotojams, vadovams, praktikantams, rangovams ir laisvai samdomiems specialistams, dirbantiems įmonės vardu. Kartu nurodoma, kokiai veiklai jis taikomas, nes taisyklės rinkodaros tekstams ir klientų duomenų tvarkymui negali būti tos pačios.

Patvirtintų įrankių sąrašas

Konkretūs pavadinimai, o ne bendra frazė „patikimi įrankiai“. Prie kiekvieno nurodoma, kokia paskyra naudojama (asmeninė ar įmonės), kokiai duomenų klasei ji tinka ir kas gali įtraukti naują įrankį į sąrašą. Be šio skyriaus visa kita politikos dalis lieka teorija.

Duomenų klasės ir jų ribos

Duomenys suskirstomi į kelias aiškias grupes, o kiekvienai nurodoma, kur ją galima tvarkyti. Darbuotojui reikia atsakymo per penkias sekundes, todėl klasių turi būti nedaug ir jos turi būti atpažįstamos iš pirmo žvilgsnio, be teisinio vertinimo.

Draudimai, surašyti konkrečiai

Trumpas sąrašas dalykų, kurių nedaroma niekada ir su jokiu įrankiu. Konkretumas svarbesnis už pilnumą: eilutė „neįkelti kliento sutarties su kainomis“ veikia geriau nei bendra nuostata apie konfidencialios informacijos apsaugą.

Patikros ir žymėjimo tvarka

Kada DI parengtą rezultatą privaloma patikrinti, kas tikrina ir kaip tai matoma. Čia pat nurodoma, ar ir kur reikia pažymėti, kad medžiaga rengta su DI: vidiniuose dokumentuose, klientų medžiagoje, viešoje komunikacijoje.

Atsakomybė ir sprendimų teisė

Kas įmonėje atsako už politiką, kas sprendžia neaiškius atvejus ir kam pranešama apie incidentą. Vienas vardas su pareigybe, ne skyrius. Kartu nurodoma, kad atsakomybė už rezultatą lieka žmogui, kuris dokumentą pasirašo arba išsiunčia.

Incidentų tvarka

Ką daryti, kai kas nors į netinkamą įrankį jau įkėlė tai, ko nereikėjo. Svarbiausia dalis yra ne bausmė, o pranešimo be pasekmių taisyklė: jei apie klaidą pranešti baisu, apie ją nepraneša niekas, o įmonė sužino iš kliento arba iš priežiūros institucijos.

Peržiūros data ir versijos

Konkreti kita peržiūros data ir versijos numeris. Rinkos sąlygos šioje srityje keičiasi per mėnesius, todėl dokumentas be peržiūros datos per metus tampa neteisingas, o darbuotojai tai pastebi anksčiau nei vadovybė.

Duomenų klasės

Kokie duomenys su kokiu įrankiu

Politikos širdis yra viena lentelė. Ji atsako į klausimą, kurį darbuotojas užduoda kelis kartus per dieną, todėl atsakymas turi tilpti į vieną langelį. Toliau pateikta struktūra, kurią pritaikome pagal Jūsų veiklą ir sutartis su klientais.

Duomenų klasėVieša asmeninė paskyraĮmonės paskyra su sutartimiVidinė sistema
Vieša informacija: jau paskelbti tekstai, rinkodaros medžiaga, viešos kainosGalimaGalimaGalima
Vidinė neslapta medžiaga: darbotvarkės, vidinės atmintinės, mokymų medžiagaNerekomenduojamaGalimaGalima
Klientų asmens duomenys: vardai, kontaktai, sutarčių numeriai, susirašinėjimasDraudžiamaTik esant duomenų tvarkymo sutarčiai ir aprašytam procesuiGalima pagal BDAR tvarką
Komercinė informacija: sutartys, kainodara, tiekėjų sąlygos, maržosDraudžiamaTik nuasmeninta arba pagal atskirą vadovybės sprendimąGalima
Ypatingi duomenys: sveikatos, teisminiai, biometriniaiDraudžiamaDraudžiama be atskiro teisinio vertinimoTik pagal atskirai aprašytą tvarką
Prieigos duomenys: slaptažodžiai, raktai, konfigūracijosDraudžiamaDraudžiamaDraudžiama

Trys stulpeliai reiškia tris skirtingus teisinius ir techninius režimus, o ne tris skirtingus gamintojus. Vieša asmeninė paskyra yra ta, kurią darbuotojas susikuria pats savo el. paštu. Įmonės paskyra su sutartimi reiškia, kad su paslaugų teikėju pasirašytos sąlygos, apibrėžiančios duomenų tvarkymą. Vidinė sistema yra ta, kuri veikia įmonės arba jos partnerio kontroliuojamoje aplinkoje. Kur šios ribos brėžiamos Jūsų atveju, priklauso nuo sutarčių, todėl konkretų sąrašą sudarome kartu. Techninę pusę aprašėme puslapyje Saugumas, o įrankių apžvalgą darbuotojams - straipsnyje Geriausi AI asistentai Lietuvoje.

Draudimai

Ko niekada nekelti į viešą pokalbių robotą

Šis sąrašas politikoje rašomas atskirai ir sąmoningai trumpai. Kuo jis ilgesnis, tuo mažesnė tikimybė, kad darbuotojas jį prisimins tą sekundę, kai reikia apsispręsti.

  • Prisijungimo duomenis, slaptažodžius, prieigos raktus ir API raktus. Ši eilutė yra vienintelė, kuri galioja absoliučiai visiems įrankiams be išimčių.
  • Klientų asmens duomenis, kai nėra sutartinio pagrindo juos perduoti tam paslaugų teikėjui. Vardas kartu su sutarties numeriu jau yra asmens duomenys.
  • Sveikatos, teisminę, finansinę ir kitą ypatingą informaciją, jei procesas nėra atskirai aprašytas ir įvertintas.
  • Nepasirašytas sutartis, kainodaros lenteles, tiekėjų sąlygas ir vidinius maržos skaičiavimus.
  • Trečiųjų šalių medžiagą, kuriai taikomas konfidencialumo susitarimas. Įsipareigojimas galioja ir tada, kai medžiagą tvarko ne žmogus, o programa.
  • Programinį kodą su vidinėmis paslaptimis, konfigūracijomis arba integracijų duomenimis, jei tam nėra atskirai patvirtintos aplinkos.

Taisyklė, kurią komandos įsimena geriausiai

Jei to paties teksto nesiųstumėte nepažįstamam žmogui el. paštu, į viešą įrankį jo taip pat nededate. Ši viena eilutė padengia didesnę dalį realių situacijų nei trijų puslapių klasifikacija, todėl ją verta įrašyti į politiką greta lentelės, o ne vietoj jos. Antra tokia eilutė skirta abejonei: jei nesate tikri, klausiate atsakingo žmogaus, o ne sprendžiate patys.

Patikra

Patikros pareiga prieš remiantis rezultatu

Antra pagal svarbą politikos dalis po duomenų ribų yra patikra. Ji atsako į klausimą, ką darbuotojas privalo padaryti prieš siųsdamas DI parengtą tekstą klientui, prieš dėdamas jį į ataskaitą ir prieš priimdamas juo pagrįstą sprendimą.

Patikros lygį verta susieti su klaidos kaina, o ne su dokumento tipu. Vidinei santraukai pakanka, kad ją perskaitytų autorius. Klientui siunčiamam pasiūlymui reikia, kad skaičius ir terminus patikrintų žmogus, kuris juos žino iš pirminio šaltinio. Sprendimams, turintiems teisinių arba finansinių pasekmių, reikia antro žmogaus ir aiškaus parašo. Trijų lygių pakanka, o keturi jau neįsimenami.

Atskirai politikoje pažymima, kas tikrinama visada, nepriklausomai nuo lygio: skaičiai, datos, vardai, teisės aktų nuorodos, citatos ir bet kokia nuoroda į šaltinį. Būtent šiose vietose įtikinamai skambantis tekstas dažniausiai būna neteisingas, ir būtent jas skaitytojas laiko patikrintomis. Kai įmonėje jau veikia DI agentas, patikros tvarka papildoma dar viena eilute: kokia dalis agento pokalbių peržiūrima ir kas tai daro.

Kodėl patikra yra žmogaus pareiga

2025 m. lapkritį atnaujintoje Europos skaitmeninių kompetencijų sistemoje DigComp 3.0 tai suformuluota tiesiai: DI sistema gali pateikti netikslų rezultatą, net jei jis atrodo įtikinamai, o žmogus, naudojantis DI sistemą, yra atsakingas už sugeneruotos informacijos ir turinio kokybės bei pagrįstumo patikrinimą. Ši formuluotė tinka į politiką beveik pažodžiui, nes ji nustato atsakomybę, nedraudžia naudotis ir nereikalauja techninių žinių.
Šaltinis: Europos Komisijos JRC, DigComp 3.0

Atsakomybė

Kas politiką turi ir kaip ji išlieka aktuali

Politika be savininko pasensta per ketvirtį. Tai nėra retorinė figūra: patvirtintų įrankių sąrašas, paskyrų tipai ir jų funkcijos keičiasi per mėnesius, o dokumentas, kurio niekas neatnaujina, tampa ne tik nenaudingas, bet ir klaidinantis, nes darbuotojas juo remiasi priimdamas neteisingą sprendimą.

Savininkas įvardijamas vardu ir pareigybe. Mažoje įmonėje tai paprastai vadovas arba administracijos vadovas, didesnėje - personalo, teisės arba informacinių technologijų srities atstovas, priklausomai nuo to, kur įmonėje realiai priimami sprendimai dėl įrankių. Svarbu ne skyrius, o tai, kad yra žmogus, kuriam galima parašyti klausimą ir gauti atsakymą tą pačią dieną. Kai atsakingas yra „skyrius“, klausimai lieka neatsakyti, o darbuotojai sprendžia patys.

Penki ženklai, kad politika pasenusi

  • Politikoje minimi įrankiai, kurių įmonėje jau niekas nenaudoja, o realiai naudojami neminimi.
  • Nėra nieko apie DI agentus, nors dalis darbo jau atliekama automatiškai.
  • Taisyklės surašytos tik tekstui, nors komanda jau naudoja balso, vaizdo ir dokumentų apdorojimo priemones.
  • Nurodytas atsakingas asmuo įmonėje nebedirba arba pasikeitė jo pareigos.
  • Nuo paskutinės peržiūros praėjo daugiau nei metai, o peržiūros data dokumente nenurodyta.

Praktinis ritmas yra ketvirtinė įrankių sąrašo peržiūra ir metinė viso dokumento peržiūra, o be eilės - kai atsiranda naujas įrankis arba įvyksta incidentas. Peržiūros data rašoma pačiame dokumente, kad ją matytų kiekvienas skaitantis. Kaip šis sprendimas priimamas vadovybės lygmeniu ir kaip jis siejasi su investicijų prioritetais, aprašyta puslapyje AI mokymai vadovams. Jei įmonėje dar tik svarstoma, kuriuos procesus keisti, pradėti verta nuo DI konsultacijų.

Reguliavimas

Ką apie tai iš tikrųjų sako ES AI aktas

Vidinę DI politiką neretai bandoma parduoti teiginiu, kad jos reikalauja ES AI aktas. Reikalavimo turėti tokį dokumentą akte nėra, todėl mes taip nesakome ir Jums nerekomenduojame remtis šiuo argumentu vidinėje komunikacijoje.

Kas akte iš tikrųjų yra: 4 straipsnis įpareigoja DI sistemų tiekėjus ir diegėjus imtis priemonių, kuriomis būtų remiamas jų darbuotojų ir kitų jų vardu su DI sistemomis dirbančių asmenų DI raštingumo ugdymas. Nuo 2026 m. liepos 27 d., kai įsigaliojo Reglamentas (ES) 2026/1744, tame pačiame straipsnyje aiškiai pasakyta, kad pagal šią pareigą tiekėjai ar diegėjai neprivalo garantuoti konkretaus bet kurio asmens DI raštingumo lygio. Europos Komisijos klausimų ir atsakymų dokumente atskirai nurodyta, kad vieno visiems tinkančio modelio nėra, kad griežtų reikalavimų ar privalomų mokymų nenustatoma ir kad pažymėjimo nereikia.

Praktinė išvada verslui: politiką verta turėti, bet ne dėl AI akto. Realios priežastys yra kitos ir jos senesnės už patį aktą - BDAR pareigos tvarkant asmens duomenis, konfidencialumo įsipareigojimai klientams ir tiekėjams bei paprastas atsakomybės klausimas, kas pasirašo dokumentą, kurį parengė programa. Ką konkrečiai pakeitė 2026 m. liepos redakcija ir kaip atrodo priežiūra Lietuvoje, surašėme atskirai: ES AI aktas ir DI raštingumas: ką iš tikrųjų sako 4 straipsnis.

Ką Europos Komisija pasakė tiesiogiai

Komisijos dokumente rašoma, kad DI raštingumo srityje nėra vieno visiems tinkančio modelio ir kad griežtų reikalavimų ar privalomų mokymų nenustatoma, o pažymėjimo nereikia: organizacijos gali tiesiog turėti vidinį įrašą apie surengtus mokymus ar kitas iniciatyvas. Tiekėjas, teigiantis, kad reglamentas reikalauja konkretaus kurso, sertifikato arba būtent tokio politikos šablono, remiasi tuo, ko dokumente nėra.
Šaltinis: Europos Komisija, DI raštingumo DUK

Eiga

Kaip parengiame politiką kartu su komanda

Politiką rašome per mokymus, o ne prieš juos. Priežastis paprasta: taisyklės, surašytos kabinete, aprašo įsivaizduojamą darbą, o taisyklės, surašytos tą pačią dieną, kai komanda pati bandė įrankius su savo dokumentais, aprašo tikrąjį. Antra priežastis dar svarbesnė: kai darbuotojai patys pasiūlo ribą, jie ją ir laiko sava.

1

Surašome, kas jau naudojama

Pirmas žingsnis yra ne draudimas, o inventorius. Klausiame, kokius įrankius komanda jau naudoja, su kokiomis paskyromis ir kokiam darbui. Šis pokalbis vyksta be pasekmių, nes kitaip atsakymai bus neišsamūs, o politika bus rašoma ne tam darbui, kuris vyksta iš tikrųjų.

2

Suskirstome duomenis į kelias klases

Kartu su komanda pasirenkame keturias ar penkias duomenų klases, kurias darbuotojas atpažįsta be teisininko. Klasių pavadinimai imami iš Jūsų kasdienės kalbos, o ne iš teisės aktų, nes lentelę reikia naudoti per sekundes.

3

Priskiriame įrankius klasėms

Kiekvienai klasei nurodome, kur ją galima tvarkyti: viešoje asmeninėje paskyroje, įmonės paskyroje su sutartimi ar tik vidinėje sistemoje. Ten, kur atsakymas priklauso nuo sutarties su klientu, tai užrašoma tiesiai, o ne paliekama numanoma.

4

Nustatome patikros lygius

Susitariame, kas tikrinama visada, kas tikrinama antro žmogaus ir kur reikia parašo. Lygius siejame su klaidos kaina, todėl komandai nereikia įsiminti dokumentų tipų sąrašo.

5

Įvardijame savininką ir peržiūros datą

Į dokumentą įrašomas konkretus vardas su pareigybe, incidentų pranešimo kelias ir kita peržiūros data. Be šių trijų eilučių politika veikia iki pirmo neaiškaus atvejo.

6

Išbandome su realiais atvejais

Paskutinė sesijos dalis skirta patikrinimui: paimame penkis realius atvejus iš Jūsų darbo ir žiūrime, ar politika duoda vienareikšmį atsakymą. Ten, kur du darbuotojai atsako skirtingai, formuluotė taisoma vietoje.

Rezultatas yra dokumentas, kurį galima išsiųsti komandai tą pačią savaitę, ir susitarimas, kada jis peržiūrimas kitą kartą. Sektoriuose, kuriuose taisyklės griežtesnės, prie jo pridedami sektoriaus priedai: pavyzdžiui, apskaitos komandoms aktualūs klausimai aprašyti puslapyje DI buhalterinės apskaitos įmonėms, o teisininkams - puslapyje DI advokatų kontoroms. Kaina priklauso nuo apimties ir derinama individualiai.

DUK

Dažniausiai užduodami klausimai.

Tai vidinis įmonės dokumentas, nusakantis, kurie DI įrankiai yra patvirtinti, kokius duomenis į juos galima kelti, kada rezultatą privaloma patikrinti ir kas įmonėje už visa tai atsako. Nuo bendros informacijos saugumo tvarkos jis skiriasi tuo, kad kalba apie konkrečius kasdienius veiksmus: ką darbuotojas gali įklijuoti į pokalbio langą ir ko negali. Tinkamas ilgis yra vienas ar du puslapiai, nes dokumentas turi būti perskaitomas per vieną kavos pertrauką.
Taip, ir mažoje įmonėje ji dažnai svarbesnė, nes nėra atskiro saugumo padalinio, kuris pastebėtų problemą. IBM ir Ponemon instituto 2025 m. duomenų saugumo pažeidimų tyrime 63 procentai tirtų organizacijų neturėjo jokios DI valdymo politikos, kuri padėtų suvaldyti DI naudojimą arba užkirsti kelią nepatvirtintiems įrankiams. Dešimties žmonių įmonei pakanka vieno puslapio, tačiau jis turi būti parašytas ir žinomas, o ne laikomas vadovo galvoje.Šaltinis: IBM, Cost of a Data Breach 2025
Viešą informaciją ir vidinę neslaptą medžiagą, iš kurios pašalinti klientų vardai ir kiti identifikuojantys duomenys. Niekada nekeliami prisijungimo duomenys, klientų asmens duomenys be sutartinio pagrindo, ypatingų kategorijų duomenys, nepasirašytos sutartys, kainodara ir konfidencialumo susitarimu saistoma trečiųjų šalių medžiaga. Praktinė taisyklė, kurią komandos įsimena lengviausiai: jei to paties teksto nesiųstumėte nepažįstamam žmogui el. paštu, į viešą įrankį jo taip pat nededate.
Tokio reikalavimo AI akto 4 straipsnyje nėra. Straipsnis įpareigoja DI sistemų tiekėjus ir diegėjus imtis priemonių, kuriomis būtų remiamas darbuotojų DI raštingumo ugdymas, o nuo 2026 m. liepos 27 d. jame aiškiai pasakyta, kad pagal šią pareigą neprivaloma garantuoti konkretaus bet kurio asmens raštingumo lygio. Europos Komisijos klausimų ir atsakymų dokumente atskirai nurodyta, kad griežtų reikalavimų ar privalomų mokymų nenustatoma ir kad pažymėjimo nereikia. Vidinė politika naudinga dėl kitų priežasčių: ji sprendžia duomenų apsaugos ir atsakomybės klausimus, kuriuos kelia BDAR ir įmonės sutartys su klientais.Šaltinis: Europos Komisija, DI raštingumo DUK
Tekstą paprastai rengia vienas žmogus, o turinį duoda trys pusės: vadovybė sprendžia dėl rizikos apetito, skyrių atstovai pasako, kaip darbas vyksta iš tikrųjų, o teisininkas arba duomenų apsaugos pareigūnas patikrina formuluotes. Rezultatas turi turėti savininką su vardu ir pareigybe. Kai savininkas yra „įmonė“ arba „vadovybė“, dokumentas nepasensta tik todėl, kad jo niekas neskaito.
Praktinis ritmas yra kartą per ketvirtį peržiūrėti patvirtintų įrankių sąrašą ir kartą per metus visą dokumentą, o be eilės - kai atsiranda naujas įrankis, naujas procesas arba įvyksta incidentas. Peržiūros data rašoma pačiame dokumente. Šioje srityje sąlygos, paskyrų tipai ir funkcijos keičiasi per mėnesius, todėl vienintelis būdas išlaikyti tekstą teisingą yra iš anksto sutarta peržiūros data, o ne geri ketinimai.
Priešingai, dažniausiai jį padidina. Kai ribų nėra, atsargesni darbuotojai DI nenaudoja visai, nes bijo asmeninės atsakomybės, o drąsesni naudoja jį ir ten, kur nereikėtų. Aiškios ribos panaikina asmeninę riziką ir todėl atveria naudojimą tiems, kurie iki tol laukė leidimo. Būtent dėl to politiką rašome per mokymus, o ne prieš juos.
Pirmiausia užfiksuoti, kas ir kur pateko ir į kokią paskyrą. Antra, patikrinti, ar tai asmens duomenys, nes tada gali atsirasti pareigos pagal BDAR ir apie tai turi būti informuotas duomenų apsaugos pareigūnas arba vadovas. Trečia, pašalinti pokalbį ir įrašą ten, kur tai įmanoma, ir peržiūrėti paskyros nustatymus. Ketvirta, papildyti politiką, kad tas pats atvejis nepasikartotų. Bausmė už pranešimą yra blogiausias įmanomas sprendimas, nes kitą kartą apie incidentą sužinosite iš kliento.
JB
Justas Butkus

AInora steigėjas ir vadovas

Kuriu AI skaitmeninius administratorius, kurie pakeičia registratūros darbuotojus paslaugų verslams visoje Europoje. Anksčiau kūriau balso AI sistemas odontologijos klinikoms, viešbučiams ir restoranams.

Visi straipsniai

Taisyklės, kurias komanda iš tikrųjų perskaito.

Vienos valandos pokalbis, per kurį pasižiūrime, kokie įrankiai Jūsų įmonėje jau naudojami, kokios duomenų klasės aktualios ir ką reikia surašyti pirmiausia. Be įsipareigojimo.