AInora

AI mokymai · DI agentai

AI agentų mokymai: darbas su DI agentais

Agentas ne atsako į klausimą, o atlieka darbą. Todėl komandai reikia kitų įgūdžių nei dirbant su pokalbių asistentu: aprašyti užduotį ir ribas, patikrinti rezultatą, laiku perduoti pokalbį žmogui ir prižiūrėti žinių bazę, iš kurios agentas ima informaciją.

Publikuota ·Atnaujinta

Apibrėžimas

Kas yra dirbtinio intelekto agentas?

Dirbtinio intelekto (DI) agentas yra programa, kuri gauna tikslą ir pati atlieka jam pasiekti reikalingų žingsnių seką: supranta užklausą, pasiima duomenis iš įmonės sistemų, atlieka veiksmą ir apie jį praneša. Skirtingai nuo pokalbių asistento, kuris grąžina tekstą žmogui, agentas dirba pačiame procese: registruoja vizitą, atnaujina įrašą, atsako klientui telefonu arba žinute. Dėl to jo klaida nelieka ekrane, o iš karto pasiekia klientą ar sistemą, ir būtent iš to seka visi kiti šio puslapio skirtumai.

AI agentų mokymai yra praktinė programa komandai, kuri su tokiu agentu dirbs kasdien. Ji apima keturis dalykus: kaip agentui aprašyti užduotį ir ribas, kaip patikrinti jo rezultatą, kada pokalbį perimti žmogui ir kaip prižiūrėti šaltinius, iš kurių agentas ima informaciją. Tai atskira AI mokymų įmonėms programos dalis, skirta toms komandoms, kuriose DI jau nebėra vien tekstų pagalbininkas. Terminai, kurie kartojasi visame puslapyje, paaiškinti DI terminų žodyne.

Kontekstas

Agentų daugėja greičiau, nei atsiranda įgūdis juos prižiūrėti

Keturi skaičiai, kurie paaiškina, kodėl agento diegimas yra ne tik techninis projektas.

15 kartų
per metus išaugo aktyvių agentų skaičius Microsoft 365 aplinkoje, o didelėse organizacijose - 18 kartų
Šaltinis: Microsoft, Work Trend Index 2026
86%
darbuotojų DI rezultatą laiko atspirties tašku, o ne galutiniu atsakymu
Šaltinis: Microsoft, Work Trend Index 2026
70%
DI diegimo iššūkių susiję su žmonėmis ir procesais, 20% - su technologija, 10% - su algoritmais
Šaltinis: BCG, 1 000 vadovų 59 šalyse
19 proc. p.
mažesnė tikimybė pateikti teisingą sprendimą, kai DI naudojamas užduočiai už jo galimybių ribų
Šaltinis: Dell’Acqua ir kt., HBS WP 24-013

Microsoft apklausė 20 000 žinių darbuotojų dešimtyje rinkų 2026 m. vasario ir balandžio mėnesiais. Dell’Acqua ir kolegų iš anksto registruotame lauko eksperimente dalyvavo 758 konsultantai.

Skirtumas

DI agentas ir pokalbių asistentas: kuo jie iš tikrųjų skiriasi

Šis skirtumas atrodo terminologinis, kol neįvyksta pirma klaida. Tada paaiškėja, kad jis yra atsakomybės skirtumas.

KriterijusPokalbių asistentasDI agentas
Kas pradeda veiksmąŽmogus parašo užklausą ir gauna atsakymąAgentas gauna tikslą ir pats atlieka žingsnių seką
Prieiga prie sistemųPaprastai jokios: dirba tik su tuo, kas įrašyta į pokalbįKalendorius, klientų duomenų bazė, CRM, telefonija arba el. paštas
Kas yra rezultatasTekstas, kurį žmogus dar peržiūri ir panaudojaĮvykęs veiksmas: užregistruotas vizitas, atnaujintas įrašas, išsiųstas atsakymas
Kur nukeliauja klaidaLieka pokalbio lange, kol žmogus jos nepanaudojaIš karto pasiekia klientą arba įmonės sistemą
Ko reikia iš komandosĮgūdžio suformuluoti užklausą ir patikrinti tekstąAprašyto tikslo, ribų, perdavimo taisyklių ir reguliarios peržiūros
Priežiūros pobūdisPeržiūrima kiekviena eilutė prieš panaudojantPeržiūrima pokalbių imtis, visos išimtys ir visi perdavimai žmogui
Kur pastebima nesėkmėIš karto, nes žmogus skaito atsakymąVėliau, iš kliento klausimo arba iš savaitinės ataskaitos

Praktikoje riba nėra griežta: tas pats sprendimas gali veikti kaip pokalbių asistentas svetainėje ir kaip balso agentas telefone. Svarbu ne pavadinimas, o klausimas, ar sistema turi teisę pati ką nors pakeisti. Kai turi, keičiasi ir mokymų turinys, ir priežiūros tvarka. Kaip agentas jungiasi prie kalendoriaus, CRM ar telefonijos, aprašyta puslapyje Integracijos.

Įgūdžiai

Ką komanda turi mokėti, kad agentą paruoštų ir prižiūrėtų

Šeši įgūdžiai. Nė vienas nėra techninis, bet nė vienas neatsiranda savaime.

Suformuluoti tikslą, o ne pavienį prašymą

Pokalbių asistentui pakanka klausimo. Agentui reikia aprašyto rezultato: kada užduotis laikoma atlikta, kokių žingsnių imtis, kokios informacijos prašyti kliento ir ko niekada nedaryti be patvirtinimo. Tai artimiau darbo instrukcijai naujam darbuotojui negu užklausai paieškos laukelyje.

Aprašyti ribas ir išimtis

Didžioji dalis agento kokybės yra ne tai, ką jis moka, o tai, ko jam neleista. Riba nurodoma konkrečiai: nekeisti kainos, nežadėti termino, neteikti medicininio ar teisinio vertinimo, nesiūlyti nuolaidos. Komanda, kuri šių ribų nesurašo, vėliau jas atranda iš kliento skundo.

Matyti, iš kur agentas ima informaciją

Agentas atsako remdamasis įmonės žinių baze, dokumentais arba sistemų duomenimis. Kai atsakymas pasensta, kaltas ne modelis, o šaltinis. Komanda turi mokėti rasti tą įrašą ir jį pataisyti pati, be laukimo, kol tai padarys tiekėjas.

Perskaityti pokalbio įrašą kaip auditorius

Agento darbas peržiūrimas ne pagal bendrą įspūdį, o pagal konkrečius klausimus: ar suprasta užklausa, ar paimta teisinga informacija, ar veiksmas atliktas, ar klientas gavo tai, ko prašė. Šio įgūdžio komandos paprastai neturi, nes anksčiau niekada nereikėjo vertinti kito darbuotojo pokalbių imties.

Atskirti agento klaidą nuo proceso klaidos

Kai agentas neužregistravo vizito, priežastis dažnai yra ne agente: laisvų laikų kalendoriuje nebuvo, paslaugos pavadinimas sistemoje kitoks, taisyklė vidiniame dokumente prieštarauja kitai taisyklei. Mokymuose komandą pratiname pirmiausia klausti, kur nutrūko grandinė.

Pastebėti įtikinamai skambantį neteisingą atsakymą

Pavojingiausias agento rezultatas yra ne akivaizdi klaida, o sklandus, tvarkingas ir neteisingas atsakymas. Mokymuose specialiai dirbame su tokiais pavyzdžiais, nes juos atpažinti reikia treniruotis: taisyklinga kalba ir užtikrintas tonas žmogui savaime atrodo kaip patikimumo ženklas.

Kodėl vien užklausų formulavimo nepakanka

Microsoft 2026 m. tyrime darbuotojai, kurie dirba su DI labiausiai pažengusiose komandose, gerokai dažniau nurodo, kad jų vadovas yra nustatęs kokybės reikalavimus DI atliktam darbui: 83 procentai prieš 57 procentus. Tai ne įrankio, o tvarkos klausimas, ir jis sprendžiamas ne prieigos suteikimu, o susitarimu, kaip rezultatas tikrinamas.
Šaltinis: Microsoft, Work Trend Index 2026

Tinkamumas

Kur DI agentas tinka procese, o kur ne

Sąžiningas atsakymas retai būna „visur“ arba „niekur“. Paprastai vienoje įmonėje yra du ar trys procesai, kuriuose agentas duoda aiškią naudą, ir dešimt, kuriuose jis tik prideda dar vieną žingsnį.

Kur agentas tinka

  • Procesas kartojasi ir turi aiškų rezultatą: užklausos priėmimas, vizito registracija, priminimas, būsenos patikrinimas.
  • Atvejų daug, o jie tarpusavyje panašūs, todėl viena taisyklė padengia didelę dalį situacijų.
  • Įmonėje jau yra rašytinė tvarka arba žinių bazė, kuria galima remtis.
  • Rezultatą galima patikrinti objektyviai: įrašas sistemoje arba jo nėra, laikas užimtas arba laisvas.
  • Klaida atitaisoma greitai ir pigiai, nes ją pastebi arba klientas, arba pati sistema.

Kur agento verčiau nedėti

  • Procesas neaprašytas ir kiekvienas darbuotojas jį atlieka savaip. Agentas tokioje aplinkoje užfiksuoja atsitiktinę versiją.
  • Sprendimas remiasi nerašytu kontekstu: kliento istorija, ankstesniu susitarimu, kolegos žinojimu.
  • Retos išimtys sudaro didžiąją darbo dalį. Tada agentas dengia mažumą atvejų, o priežiūra kainuoja daugiau, nei sutaupo.
  • Už rezultatą reikia teisinės arba finansinės atsakomybės su konkretaus žmogaus parašu.
  • Duomenys negali palikti vidinio perimetro, o proceso be jų atlikti neįmanoma.

Nematoma riba, kurios mokome atskirai

Iš anksto registruotame lauko eksperimente su 758 konsultantais DI padėjo atlikti 12,2 procento daugiau užduočių ir 25,1 procento greičiau, o rezultato kokybė buvo daugiau nei 40 procentų aukštesnė. Tačiau užduotyje, specialiai parinktoje už modelio galimybių ribų, dalyviai su DI teisingą sprendimą pateikdavo 19 procentinių punktų rečiau nei dirbę be jo. Riba tarp šių dviejų sričių iš išorės nematoma, todėl jos atpažinimas yra atskiras mokymų tikslas, o ne savaime suprantamas dalykas.
Šaltinis: Dell’Acqua ir kt., HBS WP 24-013

Kokybė

Kaip vertinti DI agento rezultatą

Bendras įspūdis netinka. Agentas beveik visada skamba tvarkingai, todėl „atrodo gerai“ yra būtent tas vertinimas, kuris praleidžia klaidą. Mokymuose naudojame penkių žingsnių peržiūrą, kurią po sesijos komanda gali atlikti pati.

1

Ar teisingai suprasta užklausa

Skaitome pirmus kliento žodžius ir agento pirmą reakciją. Jei jau čia nesutampa, visa likusi pokalbio dalis yra tvarkingas atsakymas į ne tą klausimą. Ši klaida dažniausiai taisoma ne modelyje, o užduoties aprašyme.

2

Ar informacija paimta iš teisingo šaltinio

Tikriname, ar agentas rėmėsi galiojančiu įrašu, ar bendromis žiniomis. Jei atsakymas teisingas, bet paimtas ne iš įmonės šaltinio, kitą kartą jis gali būti neteisingas, o priežastis liks nepastebėta.

3

Ar veiksmas iš tikrųjų įvyko

Agentas gali pasakyti, kad vizitas užregistruotas, nors įrašo sistemoje nėra. Todėl peržiūra visada apima ir sistemos pusę, ne tik pokalbio tekstą. Šis žingsnis atskiria agento peržiūrą nuo įprasto skambučio klausymo.

4

Ar klientas gavo tai, ko prašė

Vertiname rezultatą kliento akimis: ar jam liko neatsakytas klausimas, ar jis turėjo kartotis, ar jam teko skambinti antrą kartą. Pokalbis gali būti formaliai teisingas ir kartu nenaudingas.

5

Ar riba nustatyta teisingai

Paskutinis klausimas skirtas ne agentui, o tvarkai: ar šis atvejis apskritai turėjo likti agentui. Jei ne, taisoma perdavimo taisyklė, o ne pokalbio formuluotė. Dažniausiai po pirmų dviejų peržiūros savaičių keičiasi būtent šis sluoksnis.

Antras klausimas, kurį komandos užduoda iš karto po pirmos peržiūros, yra, kiek pokalbių tikrinti. Praktinė tvarka tokia: pirmomis dviem savaitėmis peržiūrimi visi, toliau kasdienė imtis, o nusistovėjus darbui - savaitinė imtis kartu su dviem privalomomis grupėmis, kurios tikrinamos visada. Pirma grupė yra visi atvejai, kuriuos agentas perdavė žmogui, nes iš jų matyti, ar riba nustatyta teisingai. Antra grupė yra visi atvejai, kuriuose klientas kreipėsi pakartotinai dėl to paties dalyko, nes tai dažniausias ženklas, kad pirmas pokalbis atrodė sėkmingas, bet problemos neišsprendė. Šios dvi grupės sudaro nedidelę visų pokalbių dalį, todėl jas peržiūrėti realu net ir tada, kai komanda maža.

Kas atsako už rezultatą

2025 m. atnaujintoje Europos skaitmeninių kompetencijų sistemoje DigComp 3.0 tai suformuluota tiesiai: DI sistema gali pateikti netikslų rezultatą, net jei jis atrodo įtikinamai, o žmogus, naudojantis tokią sistemą, yra atsakingas už sugeneruotos informacijos ir turinio kokybės bei pagrįstumo patikrinimą. Ši nuostata yra praktinis pagrindas visai peržiūros tvarkai: atsakomybė nepersikelia į sistemą kartu su užduotimi.
Šaltinis: Europos Komisijos JRC, DigComp 3.0

Perdavimas

Kada agentas turi perduoti pokalbį žmogui

Perdavimo taisyklė yra svarbiausia eilutė visame agento aprašyme. Ji nusako, kur baigiasi automatinis darbas ir prasideda žmogaus atsakomybė. Kai jos nėra, agentas bando spręsti tai, ko spręsti neturėtų, ir klientas tai pastebi anksčiau nei įmonė.

Mokymuose komanda pati surašo savo ribas, nes jos priklauso nuo veiklos. Vis dėlto penkias taisykles verta apsvarstyti kiekvienai komandai: kliento nepasitenkinimas arba pakartotinis kreipimasis dėl to paties, dukart nesuprasta ta pati užklausa, prašymas už aprašytos apimties ribų, bet koks su pinigais ar sutartimi susijęs sprendimas ir kiekvienas atvejis, kuriame agentui tektų spėlioti. Prie jų dažnai prisideda šeštoji, būdinga sveikatos, teisės ir finansų sritims: bet koks klausimas, kurio atsakymas gali būti suprastas kaip profesinis vertinimas.

Antra pusė ne mažiau svarbi: perdavimas turi būti sklandus. Klientas neturi kartoti to, ką jau pasakė, o darbuotojas turi gauti trumpą pokalbio santrauką prieš atsiliepdamas. Techniškai tai sprendžiama pokalbio perdavimo sprendimais, aprašytais puslapyje DI agentas verslui, tačiau organizaciškai reikia dar dviejų dalykų: žmogaus, kuris tuo metu pasiekiamas, ir susitarimo, per kiek laiko jis atsiliepia. Be jų techninė galimybė lieka nenaudojama.

Dažniausia klaida perdavimo taisyklėse

Riba nustatoma per aukštai, nes norima, kad agentas išspręstų kuo daugiau. Rezultatas priešingas: klientas dvi minutes bendrauja su sistema, kuri jam padėti negali, ir tik tada pasiekia žmogų, jau nusiteikęs blogiau nei pokalbio pradžioje. Ankstyvas perdavimas kainuoja darbuotojo minutę, o vėlyvas kainuoja santykį su klientu.

Operacijos

Kas pasikeičia įmonėje, kai agentas dirba realų darbą

Šią dalį pirkėjai dažniausiai įvertina per vėlai. Agentas nėra dar viena licencija greta esamų: jis keičia keturis dalykus įmonės kasdienybėje, ir kiekvienas iš jų reikalauja žmogaus sprendimo.

  • Atsiranda atsakingas žmogus, o ne bendra atsakomybė

    Agentui reikia savininko: darbuotojo, kuris kas savaitę peržiūri imtį pokalbių, tvarko žinių bazę ir sprendžia, ar taisyklę keisti. Be konkretaus vardo pareigybėje ši funkcija tyliai išnyksta per pirmą ketvirtį.

  • Dalis darbo virsta priežiūra

    Darbuotojas, kuris anksčiau atsiliepdavo į skambučius, dabar tvarko tuos atvejus, kurių agentas neišsprendė, ir tikrina, kaip agentas išsprendė kitus. Tai kitoks darbas, ir jo reikia mokyti atskirai, nes tikslumo reikalavimai didesni nei įprastame aptarnavime.

  • Įmonės žinios turi būti užrašytos

    Agentas negali paklausti kolegos prie gretimo stalo. Viskas, ką jis turi žinoti, turi būti dokumente. Todėl DI agento diegimas beveik visada priverčia sutvarkyti vidinę informaciją, o ši nauda lieka net ir tada, jei agento apimtį vėliau siaurinate.

  • Matavimas tampa kasdienis

    Vietoj metinės apklausos atsiranda savaitiniai rodikliai: kiek užklausų agentas užbaigė be žmogaus, kiek perdavė, kiek kartų perdavė per vėlai. Šie skaičiai keičia pokalbį su vadovybe, nes juos galima palyginti su ankstesniu mėnesiu.

Šie pokyčiai paaiškina, kodėl BCG tyrime apie 70 procentų DI diegimo iššūkių susiję su žmonėmis ir procesais, o tik apie 10 procentų su pačiais algoritmais. Tas pats matyti ir Microsoft 2026 m. duomenyse: organizaciniai veiksniai, tokie kaip kultūra, vadovo palaikymas ir darbo su žmonėmis praktikos, paaiškina daugiau nei dvigubai didesnę DI poveikio dalį nei asmeninė nuostata ir elgsena, 67 procentus prieš 32. Iš to seka paprasta praktinė išvada: agento diegimo planas turi turėti skiltį apie žmones, o ne tik apie integracijas. Kaip šie sprendimai priimami vadovo lygmeniu, aprašyta puslapyje AI mokymai vadovams.

Programa

Kaip vyksta AI agentų mokymai

Sesija vedama prie kompiuterių su Jūsų procesu ir Jūsų medžiaga. Jei agentas dar neveikia, dirbame su tuo procesu, kurį planuojate jam perduoti.

DalisKą daromeSu kuo išeinate
Agento anatomijaIšardome vieną realų pokalbį į žingsnius: kas suprasta, kas paimta, kas atlikta, kur perduotaBendra kalba komandoje, kuria galima kalbėti apie agento klaidas konkrečiai
Užduoties ir ribų aprašymasKomanda pati surašo savo proceso tikslą, leidžiamus veiksmus ir draudimusPirmas ribų sąrašas, kurį galima iš karto perduoti diegimo komandai
Peržiūros pratybosVertiname pokalbių imtį pagal penkių žingsnių tvarką, aptariame nesutarimusVienodas vertinimo būdas, kad du darbuotojai tą patį pokalbį vertintų vienodai
Perdavimo taisyklėsNustatome, kada pokalbis keliauja žmogui ir kas tuo metu atsiliepiaSurašyta perdavimo tvarka su atsakingais žmonėmis ir laikais
Žinių bazės priežiūraRandame pasenusį įrašą, jį pataisome ir patikriname rezultatąĮgūdis taisyti šaltinį pačiam, be laukimo tiekėjo eilėje
Matavimas ir grįžtamoji sesijaSusitariame, kuriuos rodiklius stebite kas savaitę ir kada peržiūrime rezultatąTrumpas rodiklių sąrašas ir data antrai sesijai

Programa derinama po pokalbio, nes komandos ateina iš labai skirtingų pozicijų: viena jau turi veikiantį vidinį DI asistentą ir jai reikia priežiūros tvarkos, kita tik svarsto pirmą procesą ir jai naudingiau pradėti nuo tinkamumo vertinimo. Duomenų tvarkymo ribas, kurios galioja visiems moduliams, aprašėme puslapyje Saugumas, o vidinių taisyklių dokumentą - puslapyje DI naudojimo politika įmonėje. Kaina priklauso nuo apimties ir derinama individualiai.

DUK

Dažniausiai užduodami klausimai.

Pokalbių asistentas atsako į užklausą tekstu, o rezultatą panaudoja žmogus. DI agentas gauna tikslą ir pats atlieka žingsnių seką sistemose: patikrina duomenis, atlieka veiksmą, informuoja klientą. Todėl asistento klaida lieka pokalbio lange, o agento klaida iš karto pasiekia klientą arba įmonės sistemą. Dėl to skiriasi ir mokymai: asistentui pakanka užklausų formulavimo įgūdžio, agentui reikia aprašytų ribų, patikros tvarkos ir perdavimo žmogui taisyklių.
Ne. Programa skirta tiems, kurie su agentu dirbs kasdien: klientų aptarnavimo, administracijos, pardavimų ir operacijų darbuotojams bei jų vadovams. Mokome ne kurti agentą, o jį paruošti, prižiūrėti ir taisyti. Techninę dalį atlieka diegimo komanda, tačiau sprendimas, kokia yra teisinga taisyklė, visada lieka įmonėje.
Pradžioje daug, vėliau mažiau, bet niekada ne nulis. Praktinė tvarka yra tokia: pirmomis savaitėmis peržiūrimi visi pokalbiai, vėliau kasdienė imtis, o po to savaitinė imtis kartu su visomis išimtimis ir visais perdavimais žmogui. DigComp 3.0 skaitmeninių kompetencijų sistemoje ši pareiga suformuluota tiesiai: žmogus, naudojantis DI sistemą, yra atsakingas už sugeneruotos informacijos ir turinio kokybės bei pagrįstumo patikrinimą.Šaltinis: Europos Komisijos JRC, DigComp 3.0
Bendras įspūdis netinka, nes agentas beveik visada skamba tvarkingai. Vertiname pagal keturis klausimus: ar teisingai suprasta užklausa, ar paimta teisinga informacija iš teisingo šaltinio, ar atliktas veiksmas iš tikrųjų įvyko sistemoje ir ar klientas gavo tai, ko prašė. Atsakymas į kiekvieną yra taip arba ne, todėl rezultatą galima suskaičiuoti, o ne aptarinėti.
Riba nustatoma iš anksto ir surašoma. Įprastos taisyklės: kliento nepasitenkinimas, dukart nesuprasta ta pati užklausa, prašymas, kurio nėra aprašytoje apimtyje, bet koks su pinigais arba sutartimi susijęs sprendimas ir kiekvienas atvejis, kuriame agentas turėtų spėlioti. Geriau perduoti anksti nei bandyti išsisukti, nes vėlyvas perdavimas klientui atrodo blogiau nei greitas.
Dažniausiai taip, bent iš dalies. Jei ta pati užduotis atliekama trimis skirtingais būdais, agentas užfiksuos vieną iš jų, o kitų dviejų šalininkai sakys, kad sistema veikia neteisingai. Todėl mokymuose pirmiausia surašome, kaip procesas turi vykti, ir tik tada kalbame, kurią dalį perima agentas. Ši dalis nemaloni, bet ji lemia rezultatą labiau nei technologija.
Taip, ir tokiu atveju jie dažnai naudingiausi. Prieš diegimą komanda nusprendžia, kurį procesą perims agentas, kokios yra ribos ir kas atsakys už priežiūrą. Šie sprendimai vėliau kainuoja gerokai brangiau, jei priimami skubotai jau po paleidimo. Jei dar tik svarstote, nuo ko pradėti, tinkamesnis pirmas žingsnis yra DI konsultacijos.
Pradžiai užtenka keturių rodiklių: kiek užklausų agentas užbaigė be žmogaus, kiek perdavė žmogui, per kiek laiko klientas gavo atsakymą ir kiek kartų klientas kreipėsi pakartotinai dėl to paties dalyko. Paskutinis yra svarbiausias ir dažniausiai praleidžiamas, nes formaliai sėkmingas pokalbis, po kurio klientas skambina antrą kartą, yra nesėkmė. Šiuos skaičius verta žiūrėti kas savaitę ir lyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš agento paleidimą, o ne su tikslu, sugalvotu projekto pradžioje.
Atsakomybė lieka įmonėje. Agentas yra priemonė, o ne juridinis asmuo, todėl už jo atliktą veiksmą atsako organizacija ir jai atstovaujantis žmogus. Praktiškai tai reiškia, kad kiekvienas agento veikiamas procesas turi turėti savininką ir kad rizikingesniuose žingsniuose paliekamas žmogaus patvirtinimas. Šias ribas verta įrašyti į vidinę DI naudojimo politiką.
JB
Justas Butkus

AInora steigėjas ir vadovas

Kuriu AI skaitmeninius administratorius, kurie pakeičia registratūros darbuotojus paslaugų verslams visoje Europoje. Anksčiau kūriau balso AI sistemas odontologijos klinikoms, viešbučiams ir restoranams.

Visi straipsniai

Pradėkime nuo vieno proceso.

Vienos valandos pokalbis, per kurį pasižiūrime, kuris Jūsų procesas agentui tinka, kuris ne, ir ko komandai reikės, kad jį prižiūrėtų. Be įsipareigojimo.